- viningė
- ×vìningė (vok. ž. winninge) sf. (1) KBII97, KII34, K, LVIV600, NdŽ, KŽ; N, FrnW nauda, pelnas: Merga savo ponui daug viningės varė CI717. Tas darbas nedaug vìningės duoda KI129. Šitai vìningei (prie šitos vìningės) neteisybė prilipusi KI65. Žydai… ne Dievo karalystės, bet piningų viningės ieško TP1880,49. Valandą baimė ir viningė jį šen ir ten tąsė Ns1832,5.
Dictionary of the Lithuanian Language.